rymininkas

×rỹmininkas, -ė (vok. Riemer) smob. (1) Q416, N, K, LC1886,33 plėškių siuvėjas, balnius: Prašiau rỹmininką plėškių taisyt Slv. Balnininkų bei rymininkų remestą įsitaisęs esmi rš.